Difenokonazolas, tebukonazolas, propikonazolas, epoksikonazolas ir flusilazolas pasižymi dideliu PK veiksmingumu. Kuris triazolas yra geresnis sterilizavimui?

Baktericidinis spektras: difenokonazolas > tebukonazolas > propikonazolas > flusilazolas > epoksikonazolas

Sisteminis: flusilazolas ≥ propikonazolas > epoksikonazolas ≥ tebukonazolas > difenokonazolas

Difenokonazolas: plataus veikimo spektro fungicidas, turintis apsauginį ir gydomąjį poveikį, turintis gerą poveikį antracnozei, baltajam puvimui, lapų dėmėtumui, miltligei ir rūdims.

Tebukonazolas: plataus veikimo spektro fungicidas, turintis tris apsaugos, gydymo ir naikinimo funkcijas.Jis turi platų baktericidinį spektrą ir ilgalaikį poveikį.Naikinimo poveikis yra stiprus, sterilizacija greita, o javų derlius yra akivaizdesnis.Geriau daugiausia nukreipti į dėmes (lapų dėmėtumą, rudą dėmę ir kt.).

 

difenokonazolas

Propikonazolas: plataus veikimo spektro fungicidas, turintis apsauginį ir gydomąjį poveikį, turintis sisteminių savybių.Jis daugiausia naudojamas bananų lapų dėmėtumui kontroliuoti ir dažniausiai naudojamas ankstyvose ligos stadijose.Poveikis yra greitas ir žiaurus

 

Epoksikonazolas: plataus veikimo spektro fungicidas, turintis apsauginį ir gydomąjį poveikį.Daugiau naudojama lauko ir pietiniuose vaismedžiuose, geriau nuo javų ir pupų rūdžių bei lapų dėmėtligės.

 

Flusilazolas: aktyviausias fungicidas, turintis ypatingą poveikį šašams

 

Sauga: difenokonazolas > tebukonazolas > flusilazolas > propikonazolas > eksikonazolas

 

Difenokonazolas: difenokonazolo negalima maišyti su vario preparatais, kitaip jis sumažins veiksmingumą.

 

Tebukonazolas: didelėmis dozėmis jis akivaizdžiai slopina augalų augimą.Vaisių auginimo laikotarpiu jį reikia naudoti atsargiai ir vengti jautrių laikotarpių, tokių kaip žydėjimo laikotarpis ir pasėlių jaunų vaisių laikotarpis, kad būtų išvengta fitotoksiškumo.

 

Propikonazolas: jis nestabilus esant aukštai temperatūrai, o liekamasis poveikis trunka apie 1 mėnesį.Jis taip pat gali sukelti fitotoksiškumą kai kuriems dviskilčiams pasėliams ir atskiroms vynuogių bei obuolių rūšims.Dažni fitotoksiniai propikonazolo lapų purškimo simptomai yra: Jauni audiniai sukietėja, trapūs, lengvai lūžta, sustorėję lapai, patamsėję lapai, sustingęs augalų augimas (dažniausiai nesustabdo augimo), nykimas, audinių nekrozė, chlorozė, perforacija ir kt. Sėklų apdorojimas uždels sėklaskilčių pumpurus.

 

Epoksikonazolas: turi gerą sisteminį ir liekamąjį aktyvumą.Naudodami atkreipkite dėmesį į dozę ir klimatą, nes priešingu atveju jis yra linkęs į fitotoksiškumą.Jis gali sukelti fitotoksiškumą melionams ir daržovėms.Pomidorams tai sukels pomidorų pumpurų žiedus ir švelnius vaisius.Dehidratacija, paprastai naudojama ryžiams, kviečiams, bananams, obuoliams skatinti, taip pat gali būti naudojama po supakavimo.

 

Flusilazolas: Jis pasižymi stipriu sisteminiu laidumu, pralaidumu ir fumigaciniu gebėjimu.Flusilazolas veikia ilgą laiką ir yra linkęs į kaupiamąjį toksiškumą.Rekomenduojama jį naudoti kas daugiau nei 10 dienų.

 

Greitai veikiantys: flusilazolas > propikonazolas > epoksikonazolas > tebukonazolas > difenokonazolas.

Slopinantis kontrastas augalų augimui

 

tebukonazolas

 

 

Triazolo fungicidai gali slopinti giberelinų sintezę augaluose, todėl augalų viršūnės auga lėtai ir sutrumpėja tarpubambliai.

 

Slopinimo stiprumas: epoksikonazolas > flusilazolas > propikonazolas > dinikonazolas > triazolonas > tebukonazolas > miklobutanilis > penkonazolas > difenokonazolas > tetraflukonazolas

 

Poveikio antracnozei palyginimas: difenokonazolas > propikonazolas > flusilazolas > mikonazolas > dikonazolas > epoksikonazolas > penkonazolas > tetraflukonazolas > triazolonas

 

Poveikio lapų dėmėtumui palyginimas: epoksikonazolas > propikonazolas > fenkonazolas > difenokonazolas > tebukonazolas > miklobutanilis


Paskelbimo laikas: 2022-08-12